- budumas
- bùdumas sm. (1) gili vieta, dubuma (?): Šaunią lašišą iš jūrų budumų ant ūdų sumeškeriojęs parvilko LC1887,48. O leido leido plonus tinklelius į bùdumo vidurelį Klp. Ten budumėliuos balti gulbeliai, tie balti nenuplauti KlvD159. Man bebėgant budumeliù, ir sutrūko treilinelė Klp.
Dictionary of the Lithuanian Language.